- įniršti
- įnir̃šti intr.
1. R smarkiai įpykti, įtūžti: Tu įniršaĩ, t, y. įširdai, įkiršai J. Visi kartu šaukė, šokinėjo prieš vienas kitą įniršę kaip kalakutai prieš gaidį Žem. Vaikėzas tep įnir̃šo, kad iš piktumo vos pirštų nenusikandžiojo Brt. Įniršęs bulius nulėkė per dirvas Krk. Vat innir̃šo, innir̃šo pats nežino ko, ir ieško kabeliukų Lkm. | prk.: Vandenims įnirštant irgi kalnams virstant į gilias jūres brš.
įnir̃šusiai adv.: Ir čia pat, įniršusiai pliumpdama pieną, papasakojo ji man apie Petro brolį Povilą Dovydonį J.Balt. Miestelio pakrašty kažkur įniršusiai ėmė loti šuo sp.2. karštai imtis, įnikti ką daryti: Sūnus įnir̃šo žanytis, nelaukia nė rudens J. Jis įnir̃šo dirbti darbą, kad negali jį nuo jo nutraukti J. Ko taip įniršaĩ rašyti? J.Jabl. Šunys niršte įniršo pjauti kiaules J. Jis įniršęs dirba N. Įniršęs į tas baikas (knygas), nė rožančiaus nebekalbės Žem. Abudu įniršę į kalbą – nieko nebegirdi Žem. Įnir̃šęs į darbus, nė akių nepasuka Krš. Kai žmogus įniršti į darbą, nebejauti nei skausmo, nei nuovargio Rz. Ryte įniršo kapot malkas Vrn. Įniršo it voverė riešutą kąsti LTR(Šll). Levai įniršę ant sudraskymo MP187. \ niršti; apniršti; įniršti; išniršti; nuniršti; suniršti; užniršti
Dictionary of the Lithuanian Language.